apysuktis

apýsuktis, -ė adj. (1) 1. mokantis suktis, darbštokas: Žmogus apýsuktis, kurs sukas, ne tinginys J. 2. Š suktokas, mėgstantis apgaudinėti: Jis apýsuktis, apsižiūrėk Gs.